- dziubtelti
- dziùbtelti, -ia, -ėjo žr. dziubtelėti 1: Tik truputį dziùbtelė[ja]u diržu nugaron Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dziubtelti
Look at other dictionaries:
džiubtelti — džiùbtelti, ia, ėjo 1. suduoti, užkirsti: Tėvas kai džiùbtelėjo kuolu, tai sūnus ir išsitiesė Alk. 2. Džiùbtelk tu jam į sprandą Gž. Džiùbtelk kokią per strėnas Alk. Džiùbtelė[jo] į žandą ir nukūrė Kt. Aš jam kartą kad džiùbtelsiu, tai jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
